Dantų valymas du kartus per dieną – bazinė higienos taisyklė. Bet tai nereiškia, kad jūs iš tiesų efektyviai išvalote dantis. Tyrimai rodo, kad net ir sąžiningai valantis, dažnas žmogus pašalina mažiau nei pusę apnašų. Kodėl? Nes dažniausiai valome mechaniškai, nesąmoningai, per stipriai arba neteisingu kampu.
Kas iš tiesų nutinka, kai „gerai išsivalote“
Jeigu po valymo dantys jaučiasi švarūs – tai dar nereiškia, kad jie tokie ir yra. Apnašos, kurių nematote, kaupiasi būtent ties dantenų linija ir tarpdančiuose. Būtent ten formuojasi bakterinė plėvelė – biofilmas. Tai ne purvas, o mikroskopinė bendruomenė, kuri kietėja ir gali sukelti dantenų uždegimą ar ėduonį. Problema ta, kad šepetėlis dažnai net nepasiekia šių vietų. Ypač jei jo laikymo kampas netinkamas arba judesiai per stiprūs.
Valymo technika, kuri iš tiesų veikia
Geriausias patarimas, kurį galiu duoti: mažiau jėgos, daugiau sąmoningumo. Šepetėlį laikykite kampu – maždaug 45 laipsniai prie dantenų. Nešluokite horizontaliai – atlikite švelnius, vibruojančius judesius. Jūsų tikslas – nuvalyti prie pat dantenų, o ne blizginti dantų paviršių. Ir dar vienas dalykas: jeigu po valymo kraujuoja dantenos, tai ne ženklas, kad valote „per stipriai“. Tai ženklas, kad dantenos serga. Kraujavimas dažniausiai praeina po kelių dienų kruopštaus, bet švelnaus valymo.
Kada valyti ir kodėl „po valgio“ gali būti blogiausias metas
Dažna klaida – iškart po valgio bėgti prie kriauklės. Po rūgštaus ar saldaus maisto emalis suminkštėja. Jeigu jį iškart valote, tiesiog nušveičiame apsauginį sluoksnį. Palaukite bent pusvalandį – taip emalis „atsigaus“, ir tada valymas bus saugus. Vakarinis valymas yra net svarbesnis už rytinį, nes naktį burnoje mažiau seilių, o tai reiškia – daugiau bakterijų.
Apie šepetėlį ir pastą
Jeigu jūsų šepetėlis po kelių savaičių atrodo „išsprogęs“, jūs tiesiog spaudžiate per stipriai. Šereliai turi būti minkšti – jie valo ne mažiau, o dažnai net geriau. Kieti šereliai pažeidžia dantenas ir ilgainiui „nugramdo“ emalį. Pasta su fluoru – būtina. Ji stiprina emalį ir saugo nuo ėduonies. Po valymo nebūtina išskalauti burnos – leiskite fluoridui veikti ilgiau.
Tarpdančiai – vieta, kur prasideda dauguma problemų
Jeigu nenaudojate tarpdančių siūlo ar šepetėlio, jūs tiesiog paliekate trečdalį burnos neišvalytą. Tarpdančių apnašos – tai ne tik estetika. Jos sukelia dantenų uždegimą, o iš ten viskas po truputį keliauja giliau – iki kaulo. Ir ne, „aš bandžiau, bet nepatogu“ nėra priežastis mesti. Tarpdančių valymas – kaip sportas: pradžioje nepatogu, bet vėliau nebeįsivaizduoji dienos be jo.
Kiti aspektai, kurių beveik niekas nepastebi
Naktinis burnos sausumas yra viena iš tyliausių problemų – jis skatina bakterijų dauginimąsi ir ėduonį. Jeigu ryte prabundate sausa burna, verta pasitikrinti dėl kvėpavimo pro burną ar net miego apnėjos. Liežuvio valymas – taip, tai taip pat burnos higienos dalis. Ant jo paviršiaus kaupiasi bakterijos, kurios lemia blogą kvapą. Ir pagaliau – šepetėlį reikia keisti dažniau, nei daugelis galvoja. Ne todėl, kad jis nusidėvi, o todėl, kad jame kaupiasi bakterijos.
