Burnos sveikata dažnai siejama su kasdieniais įpročiais – dantų valymu, flossing’u ir reguliaromis odontologo vizitacijomis. Tačiau tai tik dalis vaizdo. Vis daugiau tyrimų rodo, kad mūsų emocinė būsena taip pat turi didelį poveikį dantų ir dantenų sveikatai. Stresas, nerimas, depresija ir kitos psichologinės būsenos gali lemti įvairias burnos problemas, kurios, neprižiūrimos, gali tapti rimtomis ligomis.
Stresas ir burnos sveikata: ne tik galvos skausmas
Stresas ir nerimas – tai ne tik emocijos, kurios veikia mūsų nuotaiką. Jų poveikis fiziškai taip pat labai ryškus. Tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys ilgalaikį stresą, dažnai linkę į griežimą dantimis (bruksizmą), kas gali sukelti dantų nusidėvėjimą, dantenų ligas ir net sąnarių problemas. Griežimas dantimis gali atsirasti tiek naktį, tiek dieną, dažnai nesuvokiant, kad tai vyksta. Ši problema dažnai pasireiškia žmonėms, kurie susiduria su dideliu streso lygiu, pavyzdžiui, darbe, šeimos problemose ar asmeniniuose santykiuose. Neretai žmonės tai vadina „nesąmoningais“ veiksmais, tačiau ilgainiui šis įprotis gali sukelti rimtų dantų pažeidimų.
Burnos sausumas: emocijų įtaka
Be to, stresas ir nerimas gali paveikti seilių gamybą. Kiekvienas, patyręs intensyvų stresą, žino tą nemalonų jausmą – burnos sausumą. Tai dažniausiai įvyksta dėl sumažėjusios seilių gamybos, kai organizmas pereina į „kovos arba pabėgimo“ režimą. Seilės ne tik drėkina burną, bet ir atlieka svarbų vaidmenį kovojant su bakterijomis bei rūgštimis, kurios gali pažeisti dantų emalį. Kai seilių gamyba sumažėja, burnos mikroflora sutrinka, ir tai gali padidinti ėduonies, dantenų ligų ir kitų burnos problemų riziką.
Depresija ir burnos sveikata: uždelsta pasekmė
Depresija gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai, ir burnos būklė nėra išimtis. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai pamiršta arba nusprendžia neprižiūrėti savo burnos higienos. Tai gali lemti prastą dantų priežiūrą, dėl kurios atsiranda apnašų kaupimasis, dantenų uždegimai ir net ėduonis. Be to, depresija gali sumažinti motyvaciją rūpintis savo sveikata apskritai, todėl dantų priežiūra dažnai lieka „paskutinėje vietoje“.
Ką daryti, kad apsaugotume burnos sveikatą nuo psichologinio streso?
1. Atpažinkite bruksizmą ir stenkitės mažinti įtampą:
Jei pastebite, kad naktį griežiate dantimis, apsvarstykite galimybę naudoti naktinę apsaugą arba kreiptis į odontologą. Be to, streso valdymo metodai, kaip meditacija ar fizinis aktyvumas, gali padėti sumažinti griežimo intensyvumą.
2. Gerbkite seilių svarbą:
Jei patiriate burnos sausumą, stenkitės gerti daugiau vandens ir naudoti seilių pakaitalus, ypač jei esate stresinėje situacijoje. Tai padės išlaikyti burną hidratuotą ir mažins bakterijų kiekį.
3. Rūpinkitės savo psichine sveikata:
Kovokite su stresu ir depresija ne tik per fizinę sveikatą, bet ir per emocinę gerovę. Psichologinė pagalba, meditacija, laiko sau radimas ir bendravimas su artimaisiais gali padėti užtikrinti jūsų gerovę ir užkirsti kelią psichologinių problemų sukeltoms burnos ligoms.4. Reguliarios vizitai pas odontologą:
Nepamirškite reguliarų apsilankymo pas odontologą, nes jis gali pastebėti problemas, kurias praleidote dėl psichologinių priežasčių. Ankstyvas problemų aptikimas yra raktas į sveikus dantis ir dantenas.
